- kurpelis
- ×kùrpelis (vok. Kurbel) sm. (1) Br kuliamosios mašinos ir maniežo štangų sujungimas: Vėl sutrūko kuliamosios kùrpelis Vlkv. Sujunk kùrpelius, eisime pjauti akselio Kt. Neįkišk kojos į kùrpelį Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kurpelis
Look at other dictionaries:
po — 1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language
